ForumCalendarPytėsoriKėrkoRegjistrohuLista AnėtarėveGrupet e Anėtarėveidentifikimi

Share | 
 

 Bujqesia ne Dollo dikur kishte vlere,ndersa tash jo dhe aq!

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
ArGeN--t
Admin
Admin


Numri i postimeve : 859
Age : 26
Vendodhja : Dollogozhdė
Registration date : 02/12/2006

MesazhTitulli: Bujqesia ne Dollo dikur kishte vlere,ndersa tash jo dhe aq!   Tue Nov 04, 2008 3:31 am

Bujqesia ne Dollogozhd dikur kishte vlere,ndersa tash jo dhe aq!


Bujqsia ka qenė dikur per Dollogozhdaret si degė kryesore e zhvillimit ekonomik ne Dollogozhde mirepo shtrohet pyetja Sa kujdes kemi per bujqisine sot ne Dollogozhde?

Duhet tė konstatoj se prej bujqsisė ėshtė ruajtur familja. Mė parė toka ėshtė punuar me mjete primitive, me parmendė dhe me qe. Gati ēdo familje e ka pasur parmendėn, pllugun, zgjedhėn, etj,ndersa ne ditet e sotme secila familje ne Dollogozhde ka kushte me te mira per te punuar token mirepo punimi i tokes nuk e ka at rendesin qe kishte ne te kaluaren. Dikur eshtė kultivuar gruri, elbi, thekrat, vardari. Drithėrat janė mbjellė zakonisht para Shėn Mitrit. Pjesa perendimore e tokės sidomos "Kuqlinat" janė mbjellur njė herė nė 2 vite, kurse pjesa tjetėr, "Shavarushtet", "Skripsat", "Nder Krasta" janė mbjellur njė vit misėr ose kulture tjetėr dhe njė vit drithra.
Misri, grosha, duhani, specat, domatet mbilleshin mbas "Shėn Gjergjit". Tė korrat vishin zakonisht pas 15 korrikut. Me rritjen e numrit te banorėve rriteshin edhe nevojat pėr shtimin e prodhimtarisė, prandaj dollogozhdarėt ne vitin 1968/69, bėnė tentim pėr ndertim tė ujėsjellėsit dhe ndėrtuan vijen e ujit nėpėr krastė dhe nxorrėn ujin prej Zhepini nė fund tė fshatit, pėr ta ujitur fushėn. Kjo ka qenė koha kur nė Dollogozhdė kultivohej me tė madhe duhani. Kjo vijė ka funksinuar nja 2 vite. Nė vitin 1976/77 e bė tentim tjetėr qė tė ndėrtohet njė sistem tjetėr pėr vaditje. Por me gjithė mundim e dhėnė dhe mjetet finaciare edhe ky sistem punoi disa vite dhe nuk funksionoi mė tutje. Siē duket pompat u montuan gabim dhe gypat edhe sot e kėsaj dite ngelėn nė tokė, kurse pompat mė shumė se dhjetė vite nuk punojnė.

Nė pjesėn perendimore ( tek varrezat e fshatit), pra ku ėshtė toka e kuqe, rriten me sukses hardhia, dhe ka disa familje qė kanė vreshta.
Pemtaria ėshtė mė pak e zhvilluar, por nė oborre tė shtėpive mund tė shihen pemė tė llojllojshme. Blegtoria mė parė ka qenė shumė e zhvilluar. Popullata ėshtė marrė me rritjen e kafshėve shtepiake, qė janė perdorė pėr punė, pėr prodhimin e qumshtit dhe pėr sigurimin e mishit. Disa familje kanė pasė kope delesh tė cilat gjatė verės i kanė ruajtur nėpėr stane.
Ėshtė me rėndėsi tė pėrmendet periudha pas vitit 1960, kur nė fushėn e Dollogozhdės prodhoheshin speca te kualitetit tė lartė. Gjithashtu edhe duhani ishte me kualitet tė lartė. Por pėr shkak tė mungesės tė ujit pėr vaditje, kultivimin i kėtyre kulturave ka rėnė krejtėsisht. Tani fusha mbillet me jonxhe dhe drithra.
Fusha me pozitėn e saj dhe mikroklimėn ajo gjithmon jepe pėrseri rendimente tė mira. Familjet mė tė njohura qė kanė prodhuar prodhime tė ndryshme bujqsore nė tė kaluarėn kanė qenė shumė, prandaj nuk do ti pėrmendim nė veēanti.
Mirepo tash,jane te rrale ata qe punojne fushen,dmth eshte lene pas dore.

Ku qendrojn faji?

Dikush fajin ia lė mėrgimit,sepse Dollogozhda sot njihet si vendbanim i gurbetēare, ndersa dikush fajin ia le mos fitimeve( te ardhurat financiare) ndaj fushes dmth: ne ditet e sotme nese punohet nje fushe nuk ka fitim dhe kjo esh nje arsyje pse eshte lene pas dore punimi i fushes,pa e logjikuar fare sepse ata prodhime na nevoiten edhe neve ne jeten tone te perditshme si ne ushqim,sherim te semundjeve te ndryshme,po ku i dihej ndoshta Dollogozhdaret jane shum te pasur dhe i blejne enkas ne pazar sepse ne nuk ia bejm kujdesin ndoshta te tjeret do kujdesen me mire per ne!




Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.dollogozhda.eu
 
Bujqesia ne Dollo dikur kishte vlere,ndersa tash jo dhe aq!
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1
 Similar topics
-
» Nuhi Veselaj: Rreth identitetit tė gjinisė asnjanėse nė shqipen e sotme (VII)
» Skėnderbeu kishte edukim dhe zhvillim harmonik fizik, moral e intelektual
» Selim Hasanaj: Tė ashtuquejturit ''titist'' dikur nė Kosovė dhe ''Patriotėt luftėtarė'' nė pushtet
» Nik Gjonaj: Filmi i Skėnderbeut mė 1953, kishte pasaktėsi historik
» Selim Hasanaj: C'farė ishim dikur e c'farė jemi sot, por dhe c'farė do jemi nesėr

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
 :: Diskutime :: Arkivi I artikujve tė mėparshėm-
Kėrce tek: