ForumCalendarPytėsoriKėrkoRegjistrohuLista AnėtarėveGrupet e Anėtarėveidentifikimi

Share | 
 

 SKIPJA ILLIRE

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
ag



Numri i postimeve : 19
Registration date : 07/12/2008

MesazhTitulli: SKIPJA ILLIRE   Fri Jul 03, 2009 8:13 pm

Nezir Myrta / SKIPJA ILLIRE


STUDIME ETHYMOLOGJIKE


EMRAT: ILLIR, SKUPI, SKARDI, SKODRA - ILLIR, SHKUPI, SKARDI
(SHARRI), SHKODRA (ILLYR, SCUP, SCARD, SCODRA)


DYTINGULLORI - SK (SC) SKIPE, SKUPI, SKARDI, SKORDI, SKUTI, SKODRA, SKOTI, SKOCI

(SCIP-E, SCUP, SCARD, SCORD, SCUT, SCODRA, SCOC, SCOT)




HILLYRIUS



– Si e lidhin disa theoricient, fjalėn – illir, me fjalėn gjarpėr.

Studjuesit e kohėve tė shkuara, po edhe sipas theorisė sė illirologut ballkanas Aleksandėr Stipēeviqit,
illirolog kroat - dhanė disa theori shkencore lidhur me
pėrcaktimin e emrit illir, nga fjala – Hillyrius (illyrios), qė do tė
thotė – i lakueshėm, gjarpėror – S, duke e lidhur me fjalėn greke tė
lashtė – illyo, ashtu sikurse e nxierr edhe illirologu Aleksandėr
Stipēeviqi, duke u munduar ta spjegojė origjinėn linguistike tė emit –
illir, nė prothezė tė theksuar se prejardhja e illirėve lidhet me
gjarpėrin, me emrin – illyriana, si besim qė ka luajtė rol nė
religjionin illirian. Qė, sipas studjuesit gjėrman Otto Gruppe, nė
veprėn "Mythologie..." Mynchen, 1906, fq.358, i pari qė vuri nė dukje
njė theori tė tillė ku ethymologjia e emrit – illir, lidhet me
gjallesėn gjarpėri - "kjo fjalė greke – illyo=lakohet, kthehet".
Stipēeviqi vazhdon rreth emrit – illir: "filologu slloven, Karel
Oshtir, gjithashtu erdhi deri tek konkluzioni, ku nė kėtė emėr –
illir(illyr) fshehet gjarpėri. Vėrtetimin pėr kėtė e gjeti nė
argumentin qė ėshtė edhe mythi i madh mbi gjarpėrin tek Hititėt
indo-europian, e mbajti emrin e kuptimit tė njajtė." Sipas K. Oshtirit,
"ai gjarpėr ėshtė quajtė – illyriana dhe gjithashtu ėshtė vėshtirė, qė
nė pėrbėrjen e atij emrit, nuk shihet ngjashmėria me emrin - illir".

Kėshtuqė, theoritė e theoricientėt heshten pėr njė kohė, kur, iu shkoi
pėrshtati duke mos e njohur brėndėsinė ethymologjike tė emrit – illir,
sepse gjarpėri nė besimin fetar illirian, kulti totemik mbi gjarpėrin,
ishte vetėm njė cilėsi a veti e karakterit tė idhtė, tė sertė, tė
ashpėr, guximtar, tė rrebtė tė njeriut, si rr’feja n’beteja – guximi si
njė element psikik illirian. – Ndėrsa, ethymologjia e vėrtetė qėndron
nė pėrcaktimin e emrit – illir, nga fjala e hershme PIE – hill-i
(hyll-i), ill-yll, (me shėmangien e tokzanores – H,
indo-europiane-hindoeuropiane) - qė do ta pėrkufizojsha me shprehjen –
Llama e illit, drita e yllit.



Sot nė shqipen ballkanike, disa fjalė lidhur me kėtė rrėnje hyj, hyji,
hyjni, hyjnia, hyjneshė, hyjnesha-t, hyjnitė, hyjnore, hyjnike, Hyjnor,
Hyjnori, Hyjnorėt, i,e,tė hyjnueshme, hyjnueshėm - janė si emėrtime tė
shėnjta, hyjnore, ku edhe i pėrgjigjet fjala tjetėr shqipe poashtu –
shėnjt, Shėnjti, shėnjtėnit, shėnjtėri-a, shėnjtėritė, i,e,tė shėnjta,
shėnjtėrore, shėnjtėror, shėnjtėrore, (shėjt, shėjti, shėjnim-i, shėji,
me shėj, i shėjuem, gege-shqipe).
Sipas, studjuesit Niko Zhupaniqit, nė veprėn e tij ‘Etnologu’ 5-6/1933,
fq.100-101, thotė lidhur me prejardhjen e emrit illir: "njė paraqitje
ėshtė gati si naive (naivisht), por qė shpesh citohet, - arkeologu Qiro
Truhellka, sipas theorisė sė tij, thotė se emri ilir, mund tė spjegohet
pėrmes fjalės shqipe – ‘i lirė’.Pėrveē kėsaj kemi edhe mendime, qė emri
illir nuk ėshtė indo-europian, por paraindo-europian, i rrjedhes
mediterane ("pellgazgjike")- pellazgjike". Ky mendim na jep tė kuptojmė
se emri illir, shtrihet nė pėrmasa botėrore trekontinentale tė kohės sė
tij, duke rrjedhur nga rrėnja pellgazgjike dhe vet prejardhja shihet
kjartė – illiro-pellgazgjike, apo pellgazo-illire, sipas theorisė,
sepse, bota pėrjetoi disa pėrmbytje e fatkeqėsi natyrore, sėmundje
gjenerale shfarosėse - ku u shua gati tėrėsisht, por qė nė secilėn
fatkeqėsi, u ruajt fara e njeriut dhe filloi e rifilloi pėrsėri nga e
para, nga fillesa – si filli i jetės (qė na duket neve), apo – rifillim
jete!





SKUP - SKOP - SHKUP - SKOPJE


KUN - SKUN - SKUP - SKOP


ETHYMOLOGJIA E EMRIT - SHKUP


Tė dy fjalėt – skup – skop, lidhen me gjuhėn kuniforme
illiro-pellgazgjike dhe kanė kuptimin e kunit e skopit (kuni e shkopi)
si fjalė tė para skipe (shqipe), nga Skipja e Parė me origjinė
linguistike kuniforme, tė cilat lidhen me kuptimin e drunit, njė copė
dru, njė copė shkop, qė ėshtė vet – kuni, nga i cili edhe u lind guha
kuniforme, si gjuhė e parė e folur skune-skipe, nga kuptimi
gjenealogjik linguistik, skun – qė do tė thotė, kuni i rrebtė, kuni
shkreptimė, si garpėri i dritės sė rrufesė, nė pėrcaktim tė
shpejtėsisė, ku lidhet me guximin e njeriut, si veti e karakter
specifik i veēantė psiko-fizik.
Tingulli – S, ka kuptimin e lėvizjes, skun - spejt (shpejtėsia), nė
formė lakore na jep hieroglifin rrufetar, gjarpėror, me shkrim si
shkrollė – kun – skun – e nga kjo formė shprehėse me konstitucionalitet
ilinguistik, na del nė shprehjen e fjalės - skrun – kuni shkrun – kuni
shkruan, shkrimi i shkrollės (shkronjes). Nga vetia e karakterit
shpėrthyes tė njeriut, nė aspekte tė ndryshme mėnēurie, diturie,
trimėrie, nė log a provė studimi edhe shkencor, rrodhi emėrtimi – skun,
i cili nga kuptimi i emrit – skop (shkop-i), me ndryshimin e tingullit
fundor – n=p, u formua emri – skup, skop, ku sot nė shqipen ėshtė –
Shkup, kurse nė sllavishtet – Skop (Skopje, Skoplje). Fjalėt rrėnje:
kun – kup – kip – kyp – kop, kur duhet tė vėhen nė lėvizje, nė
gjallėri, nė jetė, jetėsohen, gjallohen, zhvillohen - pėrmes fillesės,
tingullit – S – skun – skup – skip – skyp - skop – nga tė cilat rrėnje
fjalėsh rrodhėn emėrtimet: Skuni – Skipe (shqipe-Shqipja), edhe si
emėrtim pėrcaktimi i zogut tė qiellit, qė karakterizohen prej atij zogu
tė rrufeshėm, kėto vetitė e cilėsitė dhe karakteret e njeriut nė tokė,
me tė cilin emėr edhe u pėrcaktuan shqiptarėt, etnonomi shqiptar – skip
– skiptar, skiptari, Skipnia – Skipėria (Shqip – shqiptar – shqiptari –
Shqipnia, Shqipėria). Vlen tė theksojmė se me lindjen e grupit tė
tingujve shqip – pt, si pėrcaktim i shpejtėsisė, imunitetit, qėndresės
sė njeriut, pėrballimit kundėr ēfarėdo vėshtirėsie nė jetė, si njeri qė
nuk mund tė zhduket nė asnjė mėnyrė, sado tė egėr e barbare tė veprohet
mbi tė, kundėr tij – ky grup tingujsh – pt – dha disa fjalė e kompozita
i.e. sikurse janė: Ptolemeu, skipter, skiptar, kapter, monopter, tė
cilėt lidhen me kuptimin e pathyeshmėrisė, nga ato fjalėt kompozitat
PIE, me koncept tė pėrballimit, ekzistencės heroike, pamposhtėshmėrisė
etj., qė janė veti e shqiptarit – skuptarit – skiptarit – shqiptarit.

Tash, fjala – skun, me formimin e grupit fillestar tė dy tingujve – sk,
si formė skallimi, kapėrcimi, shkallė e ngritjes sė diturisė dhe
veprimit tė njeriut, si spikatje graduale psiko-fizike, zhvillim i
vetėdijes, pėr ta kapėrcyer primitivizmin, pėr tu ngritur pėrmes tė tė
menduarit dhe pėr tu bėrė zotėrues i tokės, mbijetues mbi tė gjitha
gjallesat tjera nė natyrė – ky skun, duhet tė vėhet edhe nė lėvizje
tjetėr, nė lėvizje shkrimi, sepse vetėm lėvizja gjallon, jetėson jep
vitalitet. Pėr tu arrjitur kjo formė e ngritjes sė vetėdijes, duhet
veprim konkret, e tė formohet pas gjuhės sė folur ajo gjuha e shkruar –
abeceja e parė. Pėr tu shkruar tingulli (pėrmes hieroglifit), duhet njė
forcė tjetėr tingullore e fjalės – skun – skup – skip – duke u lidhur
me atė fuqi qė bjen, bie, ajo qė Ra, nė kuptimin e rėnies – ra, (sipas
tė cilės edhe u formua besimi nė zotin Ra – u^ra – e cila ėshtė vet ura
lidhėse nė mes tė tė folurit dhe tė shkruarit tė gjuhės sė njeriut. E
pikėrisht kjo – ra, duhet tė krijojė vend nė fjalėn – skun-skup-skip,
menjėherė pas grupit dy tingujsh fillestarė – sk – tė krijohet njė – R
dhe tė formohet fjala tjetėr – sk(r)un – sk(r)up – sk(r)ip = skrun –
skrup – skrip, ku fjala – skrun, formoi fjalėn shqipe – shkrun,
shkruen-shkruan, ai qė shkruan, kuni qė shkrunė (shkruan), shkrim,
shkrimi, e deri tek formimi i fjalėformimeve tjera -
shkrimtar-i-e-ja-ėt, shkrime-t, shkrues-e-t, shkrimtore etj. Kurse,
duke u bazuar nė pjesėmarrjen e grupit tė dy tingujve – pt, rrodhi nga
– skrip = skript-i-e-et, skriptor-e-ja-et - skripti, shkrimi i
shkrollės nė abecenė e gjuhės dhe prej saj nė shkrimin e gjuhės nė
forma tė ndryshme tė shkrimit.

Mbase nė formimin e disa gjuhėve tė Lindjes, na formohet si gjuhė
e lashtė, ku u pėrdor nė vend tė grupit – pt, vetėm tingulli – t,
skrit, skriti, qė formoi gjuhėn e shkruar – sanskrit, san+skrit me
kuptimin shqip – sanskriti, san=sony = son=zon-i – qė do tė thotė –
shkrim i zanit (sanit-sonit-zonit)- san skrit – son skrit – zon shkrim
– zonshkrimi – zanshkrim-sanskrit.
Fjalėt: skun-shkrun, skroll (shkrollė), skoll (shkollė), skencė
(shkencė), spik (spika, spikatje, spikamė, i,e,tė spikatur), skall
(shkallė, gradė), skept (skeptik, skepticizėm), skard (skardi, Sharri),
skot (skoti, skotėt), skien (sciense-shkenca), skamp (shkamb-i), skab
(shkabė, shkaba-shqiponja), skan (skandi, skandėt), skulp (skulpturė)
etj., janė tė gjitha kėto fjalė tė njė gjuhe paraardhėse i.e. kuniforme
– skipe-illire pellgazgjike.

Vet fjala – kun, nga gjuha kuniforme u ngjallė me ngritje
audio-vizuale, pėrmes shkrimit tė shkrollės dhe nė gjuhėn e folur
kuniforme, merret si formė e hershme – kun – kunu^, qė sipas grupit tė
shqipes sė folur tė sotme, gjindet grupi – nd, si formė bashkėdyzimi dy
tingujsh nė njė tingull specifik, tė veēantė, qė nuk ėshtė nė shqipen e
shkruar – ku e forcon tingullin – n, nė fjalėn – kun(d), kun(d)u, dhe
na rrodhi fjala – kundu, e me shėmangien orale tė njerės zanore, tė
parės nė fjalė – u, - k’ndu, u formua fjala – k’ndu, dhe po ai tingull
– u, i shėmangur gjatė tė folurit, u ndryshua nga – u=ė, kėndu (e),
kėndim-i, kėndohet, gjuha qė kėndohet (flitet), gjuha qė lexohet,
leximi-kėndimi i gjuhės, ku kemi disa shprehje shqipe tė sotme – a din
me k’ndu librat,/ a din me ma k’ndu qet letėr, / k’ndimi asht punė e
madhe, / njeri i k’ndushėm (i dijtur), / a shkon ti me k’ndu n’shkollė,
/ nė kuptimin e leximit tė librit, letrės, mėsimit nė shkollė etj.

Vlen tė theksohet se vetėm tingulli – k, vertikal, si hieroglifi i
ngritjes mbi botė e jetė me vizion ardhmėrie – k, horizontal – kalė,
kali, kurse – k – vertikal – njeriu, ecja, kalimi, kalueshmėria,
tejkalimi i vėshtirėsive nė jetė, e kaluar, e kalueshme – vetėm ky
tingull, nga fjala – kun-i, mbeti nė formimin e emrit – kėnga, nga
fjala – k’ndim – kėndim-i-e-et, nga kuptimi i tė diturit tė leximit,
apo shkrim-leximit tė gjuhės – nė kuptimin oral zanor, tingullor,
kėndimi i asaj qė ėshtė mėsuar – kėnga – qė kemi tash, ndryshimin e
grupit bashkėformues morfologjik – nd, nė – ng, poashtu me njė tingull
theksimi nė shqipen e vjetėr – kon(g)a (skipe-illire) – ka^n(g)a
(gege-skipe)– kėnga (toske-skipe) – konga k’ndohet pėr dy fjalė –
shprehje e lashtė shqipe.
Toponomi – skup (skop) u formua nė bazė tė gjuhės shqipe, si
skipe-illire pellgazgjike – Shkup-i, (Skopje), i cili lidhet
territorialisht e kulturalisht si njė fjalė – emėrtim shqip, qė i takon
njė populli shqiptar edhe historikisht, si kryeqyteti i Dardhanisė
(shek.VI e.r.).
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
 
SKIPJA ILLIRE
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
 :: Diskutime :: Diskutim i pergjithshem-
Kėrce tek: