ForumCalendarPytėsoriKėrkoRegjistrohuLista AnėtarėveGrupet e Anėtarėveidentifikimi

Share | 
 

 SKODRA

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
ag



Numri i postimeve : 19
Registration date : 07/12/2008

MesazhTitulli: SKODRA   Fri Jul 03, 2009 8:15 pm

SKUPI - SKARDI - SKUTI - SKODRA (SCUP - SKARD - SCUTI - SCODRA


Nė kėtė kontekst linguistik, socio-linguistik e historiko-linguistik,
bėjnė pjesė tre toponome tė njė gjuhe, kulture dhe historiografie –
skupi – skardi – skodra, tė cilat sot janė tė ndame nė tri shtete
politike padrejtėsisht dhe qė pėrbėjnė njė etnitet – shqiptar,
historikisht.
Toponomi – skardi qė sot ėshtė ruajtė historikisht, vetėm si njė
emėrtim mė shumė malor, se sa si etnonom, me emrin – sharr-i, i cili
shtrihet nė mes Kosovės sė sotme e Maqedonisė (Makedhonisė illire),
ėshtė mbetur si substrat i emrit tė fisit tė lavdishėm illiro-dardhan –
skordian (skordistėt) qė pėrbėnin gjithė territorin e sotėm tė Sėrbisė
qendore.


ETHYMOLOGJIA E EMRIT - SHKODĖR, SHKODRA



Me ardhjen e sllavėve nė Ballkan (shek.VI ER), filloi shtyemja etnologjike
e skordistėve kah deti Adriatik, me zhbimje tė spastrimeve etnike nga
sllavėt. Kėshtuqė, pas kryeqendres mbretėrore tė Dardhanisė – Shkupit,
e me rrudhjen demografike skordiste, nga Shkupi erdhi toponomi tjetėr i
shtyer dhunėshėm deri buzė Adriatikut – Skodra (Skutari), Shkodra. Se
sa kemi njė dallim linguistik fono-morfologjik nė mes tė kėtyre dy
emrave, toponome: Skardi e Skodra, kur kemi parasyshė, emėrtimin,
toponomin – skord (skordistėt), ndoshta edhe u bė ndonjė ndryshim
fonetik tė ndėrrimit tė vendit tė tingujve – rd, nė – dr,
respektivisht, nga skord, nė skodr, pėr tu larguar nga kuptimi i emrit
si etnonom – skordian, nė skodrian (shkodran).


Me te gjitha gjurmimet e
deritashme pėr ethymologjinė e emrit, toponomit – Shkodra (Shkodėr) ku
nė sllavishtet e kemi – Skadar, dhe ital. Skutari, duke filluar nga ato
theori, se fjala vjen me ethymologji shqipe tė fjalės – folje – shko,
poashtu edhe me theorinė se vie nga kuptimi i bashkimit tė dy degėve tė
Drinit, me domethėnien – shko n’Dri, nuk me duken si theori tė thella e
bindėse, por sikur janė ende kontestuese. I kemi dy toponome shumė tė
afėrta – skord – skodr (skodėr-Shkodėr), ku fjala – Shkodėr sipas njė
theorie lidhet edhe me fjalėn – kodėr, ku na jep njė tė vėrtetė
historiografike, respektivisht gjeo-linguistike, e cila lidhet me
kodrėn e Rozafatit, por, qė kuptimi i dyanshėm ndėrlidhet me fillesėn –
sko, e cila ėshtė vetėm njė alternom i fjalės rrėnje – ski (skip) – sko
(skop-je) – sku (skup-i, shkupi) – ska (Skard-i, Sharr-i) - dhe tė
gjitha lidhen kryekėput me fjalėn – skip – skipe – shqipe, si tokė e
vende tė Shqipes, toponome tė bijve tė shqipes – nga rrėnja e fjalės –
ski – skipe, nė rrėnjet tjera me disa ndryshime fonetike e sufiksale:
sko – skord, ska – skard, sko – skodr (skodėr). Tash a ėshtė fjala pėr
toponomin – Skodra apo Skorda (Shkodra, a Shkorda), qė ėshtė bėrė me
qėllim dallimi nga rrėnja – skord, tek skordistėt illirian. Pra na
mbetėt si ēėshtje linguistike e hapur, pasiqė disa theori shkencore
janė nė dispozicion linguistik dhe asnjera nuk e shpreh apo, spjegon
pėrcaktimin e saktė, si ethymologji e konstatuar definitivisht nė
mėnyrė shkencore.


Sipas theorisė sime, emri - shkodėr, Shkodra, pėrbėhet prej dy fjalėve
- skut(ė) dhe kodėr, tė cilat fshehen nė emrin - shkodėr, si fjalė
shumė tė hershme illire, skutė, skuta, ngushticė breg ujit (liqenit), e
si skutė adriatike, nga deti, vend i fshehur, citet, qytet antik nė
skutė, qė u quajt SCUTARI, si emėrtim i hershėm, qė u njoft edhe nga
antika greke e latine (romane), nė hartat e vjetra, pra nė hartografinė
e lashtė. Brėnda emrit - shkodėr, fshehet emri - skutė, skuta,
vendbanim me njė pėrshkrim timin SKUTA NĖN KODĖR edhe si emėrtim
SKUTARI (SKUTARI) vendbanim i fshehur, poashtu edhe lidhet me kodrėn e
Rozafatit tė sotėm legjendar, kėshtjella e Rozafatit, qėunė e lidhi me
shprehjen - FATI I ROZĖS, flijimi i gruas nė themelet
e kėshtjelles (kastelles, kashtelles, ku edhe kjo fjalėlidhet me fjalėn
- kastė-kashtė, si kėshtjella tė hershme prej kashtes sė kallamit, para
pėrdorimit tė gurit), pra FATI I ROZĖS SĖ FLIJUAR - ROZAFATI.

Lindet pyetja: si rrodhi, qė nga emėrtimi SKUTARI (SCUTARI), tė dali emėrtimi - SHKODRA
(SCODRA) dhe a kanė ndonjė lidhje ethymologjike tėpėrbashkėt, apo tė
ndryshme, kėta dy emra, si kompozitė apo fjalėformim, nė emrat -
scutari e scodra?

Shprehja ime - skuta nėn kodėr, e cila kodėr
u bė kėshtjellė, fortesė, fortifikatė e hershme, poashtu edhe si
shtetqytet i hershėm, pėrballė rrymave historike: greke, latine
(romake), bizantine, sllave et., si qendresė heroike kundėr armiqėve -
nga strategjitė pushtuese tė kohėrave, duke iu pėrballuar rrebesheve
armike, deri tek shpallja e vilajetit turk (krahinė e pushtuar, e ndarė
sikurse: Shkupi,Manastiri e Janina); kjo si shprehje SKUTA NĖN KODĖR, iu mishrua fonomorfologjikisht,
me kuptimin historik, e historiografik, qė ia dha kėshtjella dhe rrodhi SKUTARI
NĖ KODĖR - si ngritje heroike, qė shprehė qendresen stoike, deri edhe
kundėr malazezėve, e deri kur iu nda, iu coptua Malcia e Mbishkodres,
qė sot ende ėshtė nėn pushtim, nga ai pushtimi mbretėror, poashtu edhe
ish-jugosllav, e derisot ende nėn pushtimin malazias.

Emri -
Skutari i lidhur me emrin shqip - kodėr, formoi emėrtimin, SKODĖR, si
fjalėformim, kompozitė e ngjeshur, kompozitė morfemash, ku vėrehen
thellė brėnda dy morfema tė ngjitura aq dendur, sa krijuan edhe eufori
studjuesish tė derisotėm, qė shkruan pėr ethymologjinėe kėtij emri, si
toponom, duke i dhėnė kahje tė ndryshme ethymologjike. Emri - skutė,
skuta, u ngjesh me emrin - kodėr, kodra dhe rrodhi - SKODRA (SCODRA),
nga rrjedha kronologjike e emrit, a tė emrave - skuta-kodėr-scodėr-skodra-Shkodra
- SKUTARI - SKODRA - SHKODRA. Unė nuk jam absolut, ngase kemi disa
variante studimesh, pėr prejardhjen ethymologjike tėemrit - Shkodėr dhe
po ka, apo pati dikush tjetėr spjegim shkencor, mė tė fortė - ia japi
dorėn!




Toponomet shqipe: skupi, skardi, skordi e skodra, reflektojnė
njėkuptimshmėri gjeneaogjike tė njė populli tė lashtė nė vete, me njė
historiografi, qė nėnkuptohen sot territore kompakte tė njė populli
shqiptar.
Nga fjala shqipe – skop – shkop-i, u formua emėrtimi sllav pėr Shkupin
– Skopje, qė nuk ka kurrfarė mundėsie ethymologjike sllave, as si
emėrtim i tillė, skopje. Fjala skipe-illire – skop (skop) formoi shumė
fjalė e kompozita i.e. skopik-e, teleskop (dylbi nė shkop), mikroskop,
makrroskop, episkop etj., tė cilat lishen me fjalėn – skop-shkop edhe
si formė vizuale figurative e shikimit pėrmes njė shkopi tė zhbiruar,
si gyp, tytė, shkop cilindrik i zbrastė me thjerėza kristali zmadhuese,
qė nė realitet ishte me vetėm njė shkop – skop ( e tėvona u bė me dy
shkopa shikimi) – edhe si instrumente tė vendosura nė shkop-skop apo,
shkopinj, si mbajtėse.

Etnonomi – shkuptar (shkupjan) i sotėm, ėshtė realisht emėrtimi i
banorit tė Shkupit shqiptar, tė cilat lidhen me kuptimin e etnonomit –
shqiptar ( shkupjan, shkuptar, shkiptar-shqiptar), si i vetmi etnonom,
pėr njė citet skiptar (qytet shqiptar), ku vet fjala qytet nė shqipen e
vjetėr ishte – citet (qitet-qytet- citet-city, ang.), skuptar nga
citeti skiptar, qyteti buzė lumit Vardar – Vardarit illirian. Kurse nė
gjuhėn turke u thirr – Uskup, gjatė invazionit turk, Shkupi si
kryeqytet i Vilajetit tė Kosovės, tok me vilejetin e Shkodrės,
Manastirit e Janinės deri mė 1912, kur mbeti gjoja si pavarėsi e
Shqipėrisė me vetėm njė trung illirian buzė Adriatikut, nga sipėrfaqja
e territoreve shqipare prej 110 mijė km katrorė, iu aneksuan pa asnjė
tė drejtė njerėzore, shteteve fqinje joshqiptare mbi 81 mijė
km.katrore, toka shqiptare illire (Enciklopedia) dhe qė mė 1913,
kongresi londinez ia dha Sėrbisė e tėvona mė 1945, Maqedonisė, irjm, si
tregėti europiane me toka e territore shqiptare derisot mė 2001, gjoja
nė shekullin e milleniusin e ri.


studimet u botuan nė revisten elektronike rruzull.com, 2000-2002
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
 
SKODRA
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
 :: Diskutime :: Diskutim i pergjithshem-
Kėrce tek: