ForumCalendarPytėsoriKėrkoRegjistrohuLista AnėtarėveGrupet e Anėtarėveidentifikimi

Share | 
 

 DĖNIMI MA I MADH PĖR POPULLIN

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
ag



Numri i postimeve : 19
Registration date : 07/12/2008

MesazhTitulli: DĖNIMI MA I MADH PĖR POPULLIN   Sun Jan 11, 2009 5:04 pm

DĖNIMI MA I MADH PĖR POPULLIN

KUR PROFESIONALIZMIN E UDHĖHEQIN JOPROFESIONALĖT


Nuk ėshtė aq fajtor, ai qė nuk din ta tregojė udhėn, sa ėshtė fajtor i pafalshėm, ai qė ta tegon nė mėnyrėtė gabuar edhe qėllimisht, ta gabon drejtimin e duhur, pėr tė arritur deri tek caku i vėrtetė!

Nuk ka asgjė ma tė rėndė dhe ndėshkim ma tė tmerrshėm pėr njė popull, se sa kur intelektualin e inteligjencinė e udhėheqin pseudointelektualėt, apo intelektualėt gjysmakė, qė nė mungesė fuqie intelektuale, e paaftėsie shprehėse, e njohėse tė thellė, hyjnė nė analet komplekse, as duke e njohur fillin e tyre as fundin e tyre, qė jovetėm deformojnė rrjedhen e rregullimit juridik, jovetėm sanksionojnė vetveten, por krijojnė amulli deri tek ato shkencore e politike - por qė krijojnė pa pikėnevoje edhe njė tragjedi ma tepėr mbi kurrizin e popullit. Nuk thonin kot dikur, pleqėt tanė, as pa dijtė shkrim-lexim, as njė nėnshkrim (vetėm me gisht bojali nė letėr), se tė merr nė qafė ai qė ėshtė i mbetur nė gjysėmrruge, ai ėshtė as qen - as zagar - se sa ai qė as din tė niset, as ka njohuri tė njė nisme. Kur gjysėmintelektualėt e pseudointelektualėt udhėheqin popullin e kombin, ata nuk janė vetėm fatkeqėsia e vet atyreve, por mbi tė gjitha ėshtėfatkeqėsia e gjithė kombit!

Faji nuk ėshtė aq shumė tek ata qė nuk dinė, sa ėshtė tek ata qė pretendojnė se dinė diēka dhe marrin frejtėe hop e nė krye tė pushtetit, popullit e kombit! Legjislatura e tė gjitha vendeve ėshtė gati pothuaj e njejta sipas teksteve, (letrave siē thonė disa, ligje vetėm nė letra), se ato vėrtetė janė ligje nė letra, por zbatohen e aplikohen bile mbi mesataren e pėrqindjes sė tyre - dhe vendet legjislative, si shtete juridike, aplikojnė ligjėt nė masė, bile nė gjėrat madhore, tė mos gabojnė nė zbatimin e ligjit, tė mos siellin degjenerim edukativ, arsimor, ekonomik, moral e politik.

Nėse shikojmė mosaplikimet juridike, tė metat e vendeve tjera tė pazhvilluara dhe tė arsyetohemi se kjo e ajo ndodhė kudo nėpėr to, do tė thot - po pajtohesh me njė gjė tė tillė, sepse qenka universale e tė pazhvilluarve - po duhet ndjekur vendet progresive, shėmbujt e mirė, pozitivitetin e shtetit juridik dhe assesi tė mbulosh diellin me shoshė, siē thot fjala popullore, sepse ajo qė ėshtė negative, duhet qitur sheshit hapur, e tė ndėshkohet pamėshirė - parase tė ndėshkohet njė popull tė tėrė! Dikush as e kupton ēfarė ėshtė dhuna - dhunė nė familje, dhunė nė shkollė. Dhunė ėshtė kur e drejton fėmiun nė drejtim tė gabuar, apo kur regjimi e drejton vetiu popullin nė drejtim tė gabuar pėr atė - e nuk e din se e drejton nė drejtim tė ēlirimit tė vet popullit!

Nuk ėshtė dhunė kur, prindi e detyron fėmiun tė mėsojė, tė kryen detyrat shtėpiake, tė lexojė, e edhe me ēortime tė rrebėta tė ia ndalojė veset e liga - nuk ėshtė se prindi don ta shohė fėmiun e tij rrugaē e tė paditur - por rrethi shoqėror ndikon nė vet fėmiun dhe ėshtė kushti kryesor pėr formimin e personalitetit - shoqėria e keqe e deformon fėmiun e vet njeriun. Nuk thonė kot: tregom me kėnd rri - tė tregoj kush je ti!

Ai qė nuk ėshtė zot nė familjen e tij, krijon dhunė nė vet shoqėrinė e tij e rrethin ku jeton.

Dikush ia len fajin edukatės familjare, si e pashkolluar, e pangritur profesionalisht, duke menduar se kur mbjellė dhunė - korrė dhunė, ēka tė mbjellesh - korrė.Na jemi dėshmitarė tė gjallė, kur pikėrisht fėmijėt e familjeve tė pashkolluara edhe analfabete - ishin e janė fėmijėt shumė ma tė mirė, ma tė edukuar, ma tė arsimuar dhe poata edhe historikisht u bėnė intelektualėt mė tė fortė edhe nė nivele kombėtare e botėrore e deri edhe tek gjenitė e njerėzimit. Kurse pikėrisht fėmijėt e familjeve intelektuale, ata tė shtresave tė larta shoqėrore tė kohės, u bėnė rrugaēė, dhunues, drogirantė, e kriminelė, e deri tek kriminelėt ordinerė! Sepse nuk ishin mėsuar me vuajtje, skamje, pjekje parakohe nga tmerret e trishtimet e jetės dhe prore menduan se kudo fitohet pa djerės, punohet krejt lehtė, duke u korruptuar deri nė ekstremitete - ku edhe sot shumė sish i kemi pikėrisht nėpėr institucione shtetėrore nė shumė vende...

Kush e zbaton ligjin, qė mos tė mbetėt shkrim nė letėr? Pikėrisht e fillon prindi duke e detyruar fėmiun tė veproj mirė e drejtė, tė mos zihet me shokėt, tė mos shoqėrohet me tė kėqinjtė, tė mos merr veset e liga tė rrugėve e botės... Thjeshtė kėto komponente i din si familja e ngritur dhe e edukuar e arsimuar - poashtu edhe familja thjeshtė analfabete. Gjithkush e din ku ėshtė mirė e ku keq. Familja shqiptare, gjithmonė kishte edukatė tė lindur, e tė pėrciellur brezpasbrezit edhe nė kushte tė vėshtira tmerri tė jetės edhe nėn pushtime e robėritė shekullore edhe nėn pushtete tė huaja, grabitēare e barbare. E mu nga ato familje u linden intelektualėt e mirėfilltė, profesionalistėt, dėshmorėt e vet heronjtė e kombit.

Dhunėėshtė edhe kur zgjohesh heret (se dėshiron tė flejsh ma tepėr) edhe kur shkon nė shkollė edhe kur fillon njė punė edhe kur zbaton njė orar pune edhe kur zbaton ligjin mbi popullin - shtetin juridik. Dhuna rrjedhė nga plogėshtia, dembelia, ēoroditja e vet njeriut, duke asgjėsuar tė vėrtetėn e jetės - sepse edhe vet jeta ėshtė njė dhunė edhe vet ekzistenca - luftė pėr kafshatėn e gojės, e dikush luftė pėr shfrytėzimin e njeriut deri nė ekstremitete, dhunė pa kufinj...

Kush po krijon dhunė, kur fėmiu i pajisur me tekste shkollore, me makinė e kompjuter, del nė publik bote e nė internet dhe nuk din as dy fjali t'i thuri mirė, as dy mendime t'i thot drejtė, por bėhet problematik nė gjithė shoqėrinė, duke ofenduar, sharė, ndyer me fjalorėt ma banal. Kush ia mėsoi fėmiut ato tė gjitha tė kėqijat? Ia krijoi vet ai qė ia krijoi kushtet e jetės, pa dijtė fėmia as t'i pėrdori, pa e provuar as fillin e shprehjes, bisedės, pa dijtė tė flasi me dikend sipas moshės qė ka, pa i njohur rrjedhat e tė ligave nė jetė. Sot del nė publik e flet e shkruan edhe ai qė asnjė libėr nė jetė nuk e ka lexuar, apo mund t'i numrojė nė gishta veprat madhore qė ka lexuar sipėrfaqėsisht, as din ta analizoj asnjė vepėr letrare, as politike edhe sot ėshtė nė rrethin pushtetar!
E kush ėshtė ai prind, qė nuk ia don tė mirėn fėmiut tė vet?

Familja shqiptare prore kishte ligjet familjare trashėguese edhe tė pashkruara askund nė letėr, porqė i zbatoi dhe i zbaton nė praktikė, qė i mėsoi vetėm nga mėsuesja Jeta dhe i gjykoi drejtė kudo gjeneratat nė atdhe e tretdhe edhe atje ku ėshtė nė pikėpyetje vet identiteti shqiptar, nėpėr valet e civilizimeve botėrore. Po cila familje? Ajo qė ruajti genin trashėgues, pėrzierjen e gjakut, edukatėn e trashėguar, qė kudo ėshtė shėmbull nė atdhe e nė botė, ku fėmijėt e saj, sot janė nxėnės, student e profesionalistė rekord edhe nė universitetet mė tė forta tė botės!

Duke shikuar e analizuar historikun juridik tė dy shteteve tona Shqipėri e Kosovė, dihet nė ēfarė rrethanash u formuan institucionet e jurisprudencės shqiptare, dihet edhe si zbatohen ligjet e huaja tė regjimeve okupuese e shfrytėzuese deri nė ekstrem, nėpėr trevat shqiptare ende nėn pushtime tė huaja barbare (e qė na fare pak i zėmė nė gojė, e ata sa digjen nėn diskriminime, dhunime, shtetterrore - poaqė gėzohen qė dy pjesė tė popullit kanė njėfarė lirie e pavarėsie).

Dhuna ndaj fėmijėve krijohet edhe nga marrėdhėniet ndėrprindėrore, dhunė e krijuar pa dashjen e fėmiut, as pa pikėn e fajit tė tij - ajo ėshtė dhunė qė dhunon vet fėmiun gjatė gjith jetės sė tij, por me njė strategji komplekse, tė ndieshme e vėshtirėsi ekstreme, njeri duhet ta kryej detyrėn e tė dyve, detyrėn e njė familje tė tėrė edhe mund tė ia arrijė qėllimit tė mbarė, por me vuajtje e sakrifica tė shumėta e tė parreshtura. Po dhuna ndaj fėmiut krijohet edhe nga moskompaktėsia e dy prindėrve, mosuniteti nė praktikė, gjatė edukimit familjar tė fėmijėve, kur dy prindėrit nuk kanė tė njejtin qėndrim praktik ndaj fėmijėve tė tyre, ata vetiu krijojnė dhunė - e poashtu edhe ndryshojnė methodat e edukimit tė fėmijėve: ka fėmijė qė kupton me tė mirė, me mirėsjellje, me ngrohtėsi mendimi - po ka edhe qė e don e meriton ēortimin, e edhe ndėshkimin (kuptohet nė masė), kur fėmiu ėshtė pak i lazdruar, kryeneq, kokėfortė, i shtirė. Janė disa tipa tė fėmijėve, ashtu sikurse janė edhe disa tipa tė njerėzve!

Mbi tė gjitha familja duhet ta ketė njė zotfamilje, shtėpia njė zotshtėpie, e pushteti njė zotshteti - profesionalizmin e mirėfilltė, intelektualizmin e mirėfilltė, udhėheqjen nga akademitė shkencore! Sa ma tė prefeksionuar tė jenė tė gjithė kėta togfjalėsha (zotfamilje, zotshtėpie, zotshteti), sepse dhuna pėrfundon - aty ku fillon zbatimi i ligjit tė shtetit juridik. Por derisa tė vie ajo - shumėkujt i thehet kurrizi nė atdhe edhe tė dhunuar janė e gjithė mergata shqiptare! Zgjedh e mbledh!...

Zbatoje ligjin qė ta dha zoti e fuqia jote mendore, psikofizike!

nezir myrta (11.Janar, 2009)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
 
DĖNIMI MA I MADH PĖR POPULLIN
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1
 Similar topics
-
» Gjergj Kastrioti - Skėnderbeu, prijėsi dhe heroi mė i madh nė histori
» Gani Qarri: Ismail Kadare - Nė pėrkujtim tė 75 vjetorit tė lindjes sė Shkrimtarit
» Asllan Dibrani:Nga gjiri i Malėsisė sė Gollakut , lindi kėngėtari dhe krijuesi i madh Demir Krasniqi!
» Mbi njė "Tregim tė Madh"
» Dėnimi i bllokmenėve: Ramiz Alia mė pak vite burg se vartėsit e tij

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
 :: Diskutime :: Politikė-
Kėrce tek: