ForumCalendarPytėsoriKėrkoRegjistrohuLista AnėtarėveGrupet e Anėtarėveidentifikimi

Share | 
 

 20 menyrat per te qen te lumtur

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
ardiana



Numri i postimeve : 66
Vendodhja : Gjakovė
Registration date : 30/03/2007

MesazhTitulli: 20 menyrat per te qen te lumtur   Sat Jul 21, 2007 4:04 am

20 menyrat per te qen te lumtur



Lumturinė ėshtė e vėshtirė ta pėrcaktosh dhe nuk ėshtė e le
htė ta matėsh. Pėrvoja jonė ėshtė te kombinimi i elementeve
nė tė njėjtėn mėnyrė ashtu si njė rrotė brenda njė ore nuk e llogarit kohėn, por ėshtė rezultat i sinkronitetit nė pėrgjithėsi. Lumturia ėshtė ajo qė psikologėt e quajnė "mirėqenia subjektive", dhe pėr fatin tonė tė mirė, ėshtė njė gjendje nė tė cilėn ne mund tė ndryshojmė aktivisht pėr mė mirė. Revista “The Time” tregon 20 mėnyrat pėr tė filluar.

Numėro bekimet e tua

Numėro bekimet e tua, por jo pėr ditė. Sonja Lyubomirsky, njė psikologe nė UC Riverside, ka gjetur se njerėzit njė herė nė javė shkruajnė pesė gjėra, tė cilat janė tė mėdha pėr lumturinė e tyre, por qė nuk i vėnė tė gjitha nė zbatim. "Ky ėshtė njė problem, pasi nuk ka koordinim mes tyre, thotė Lyubomirsky, kur njerėzit i bėjnė gjėrat nė mėnyrė tė vazhdueshme, ato humbasin freskinė dhe kuptimin. “Ju keni nevojė pėr njė koordinim, thotė Lyubomirsky, duke shtuar se “kjo tė bėnė tė ndihesh mirė”. Ajo ėshtė lodhur sė numėruari bekimit e saj dhe urrejtjet pėr tė. "Unė e gjeta sekretin. Ajo nuk punon pėr mua. Njėsoj si njė program nė dietė, ēfarė duhet tė bėni ju pėr tė mbajtur veten nė formė, personalitetin dhe qėllimin. Nė thelb mirėnjohja nuk do tė jetė pėr tė gjithė. Por nė qoftė se ajo ėshtė njė ushtrim tjetėr, duhet tė mendosh pėr njė person, i cili ėshtė sjellė mirė me ty, dhe ti ke dėshirė pėr ta falėnderuar, njė mėsues, kėshilltar ose kushėriri, dhe shkruaju njė letėr njė herė nė javė individėve tė ndryshėm. Kjo do tė bėjė qė ti tė ndihesh i lumtur njėsoj siē ndihet ai”.

Dėgjo muzikė

Edhe nėse e konsiderojmė si njė aksident revolucionar i gjuhės, apo si njė portė drejt emocioneve tona, muzika aktivizon pjesė tė trurit qė nxisin lumturinė duke ēliruar endrofina tė ngjashme me atė qė bėnė seksi dhe ushqimi. Muzika mund tė ēlirojė trupin, ndonjėherė tė ndihmon tė flesh dhe tė stimulon ēlodhjen e trurit apo edhe tė meditosh. Njė studim qė ėshtė bėrė me moshėn e thyer qė dėgjonin muzikėn e tyre tė preferuar, gjatė njė ndėrhyrje kirurgjikale, shikohet se ata kanė rrahje tė dobėta tė zemrės dhe tė gjakut, zemra e tyre nuk punon fortė kur ndėrhyrja kirurgjikale bėhet pa muzikė. Studimi i dytė, me pacient qė i janė nėnshtruar kolonoskopisė, tregoi se dėgjimi i muzikės sė pėrzgjedhur zvogėloi nivelin e ankthit dhe uli dozėn e qetėsuesit.

Merr sa mė shumė pėrkėdhelje

Nuk ėshtė sekret pėr asnjė, qė rrokullisjet nė bar dhe tė gjitha emocionet qė sjell ky veprim, tė bėjnė tė ndihesh mirė. Endorfina ėshtė neutrotransmetues nė tru qė redukton dhimbjet qė shkakton euforia. Mėsymja e kaq kimikateve mund tė duket si njė zgjidhje temporale tė njė dite tė mėrzitshme, tė zymtė, por ajo sjell pėrfitime tė tjera, mė e pakta, ėshtė njė shprehje dashurie dhe fuqie nė njė lidhje dashurore. Shpesh duke ju referuar “hormoneve tė dashurisė” ose njė “pėrqafimi kimik”, qė ėshtė i lidhur me ndjenjėn e njė lidhjeje tė vėrtetė, sjell mė pas reduktimin e stresit.

Rrit natyrėn tėnde shpirtėrore

Analizė pas analize shikon se njerėzit me njė besim tė madh nė fatin ose nė ndonjė fe janė mė tė lumtur se ata qė kanė zgjedhur tė jenė pa besim. David Myers, njė social-psikolog nė njė kolegj nė Michigan, thotė se besimi jep njė mbėshtetje sociale. Mjaft arsye tė ngjashme tė pėrfshijnė pėr tė qenė nė njė kishė lokale, tempull ose xhami. Disa nga qartėsitė e brendshme, sjellin edhe njė frymėmarrje tė brendshme gjatė njė meditimi ose lutjeje, kėto mund tė pushojnė trupin dhe tė reduktojnė stresin, ankthin dhe tensionin psikologjik, duke lejuar tė futen nė shpirt emocione dhe energji pozitive.

Lėviz trupin tėnd

Nė kemi vėshtirėsi pėr tė “vrapuar shumė”, por jemi tė gatshėm pėr tė arkivuar kėto ndjenja. Kėrce, luaj futboll, puno sa ti tė mundesh. Dil shėtitje, nėse je i stresuar. Lėviz trupin dhe ndjen trurin tė relaksuar. Endorfina relakson nėpėrmjet ushtrimeve. Nėse diēka bie nė kundėrshtim me aftėsitė, kjo vjen sepse studiuesit nuk e dinė qė kjo shkaktohet nga emocione pozitive. Ndonjėherė emocionet mund tė sjellin energji tė mira, duke larguar ankthin dhe zbutur depresionin. Kjo ėshtė shumė mirė pėr tė qenė i shėndetshėm.

Buzėqesh fort

Bėj njė kthesė me njė shaka tė mirė, njė komedi, e cila tė bėn pėr tė qeshur, gjej diēka qė tė jap ty njė buzėqeshje tė fortė, duke tė nxjerrė nga sytė lot dhe tė bėjė trupin tė ndjejė dhimbje. Njerėzit 30 vjet mė parė lejoheshin tė qeshnin vetėm kur ishin nė grup. Mos u habisni, i qeshuri ėshtė ngjitės midis dy njerėzve, qė ata mund tė qeshin me njėri-tjetrin. E qeshura, si gjithė endorfinat e tjera, ndihmon nė reduktimin e hormoneve tė stresit, forcon imunitetin kur ai ėshtė i dobėt.

Bėjė diēka tė mirė pėr dikė

Jepi njė dorė dikujt nė bankė, jepi dikujt drejtim, nėse ai ndihet i humbur, ose bėju kompliment njerėzve nė mėnyrėn tėnde. E vogėl ose e madhe, pėr miqtė ose pėr tė huajt bėj njė akt bamirėse, pėr t’u ndjerė mirė si dhe pėr t’i bėrė ata tė lumtur. Bėj njė gjė tė mirė pėr njė person tė afėrt qė e takon shpesh herė dhe qė qėndron me tė pesė ditė tė javės, duke i sjellė atij buzėqeshjen. Kėto akte bamirėsie qė vijnė natyrshėm do tė bėjnė tė ndihesh mirė, pasi veprimi qė do tė bėsh do tė duket sikur ke bėrė njė akt shumė tė madh dhe se ke marrė falėnderime pėr shumė gjėra.

Bej me shume para se shoket

Njė djalosh mesatar mund tė jetė i brengosur, kjo pasi ndoshta ai nuk di mėnyra tė tjera se ēfarė mund tė bėjė me arin. Paratė, absolutisht nuk mund ta bėjnė njė person tė lumtur, por mund tė bėjė tė tjerė tė lumtur, nėse janė nė grup. Sipas njė studimi tė bėrė nė vitin 2005 nė Pensilvani, paratė nuk janė tė vetmet qė mund tė sjellin lumturinė. T’i kursesh ato ose t’i pėrdorėsh sė bashku me shokėt nė njė ditėlindje ose ditė tė veēantė pėr emocione pozitive, mund tė sjellin lumturi.

Kėrko emocione pozitive nė kufijtė e suksesit

Lumturia tė drejton tek suksesi. Individėt e gėzuar janė tė predispozuar qė tė kėrkojnė mundėsi tė tjera pėr tė bėrė pėrsėri tė mira. Sipas njė studimi tė zhvilluar nė 275,000 individė, dhe qė ka pėrfshirė njė skuadėr psikologėsh, ka nxjerrė se njė numėr i madh tė intervistuarish janė tė lumtur pasi kanė arritur njė sukses, tė lumtur pasi kanė arritur rezultate pozitive. Suksesi ėshtė rezultat i disa faktorėve, duke pėrfshirė edhe shėndetin, inteligjencėn, familjen dhe njohjet.

Identifikohu me trashėgiminė tėnde

Nėse ndiheni tė relaksuar me novelat e Gabriel Garcia Marquez, tė kėrcesh njė kėrcim japonez, pėrvetėson kulturė. Vlerėsoje kulturėn tėnde dhe pėrforcoje me tė tjera, gjithashtu identifiko kulturėn tėnde me tė tjerat. Njė studim i fundit tregon se njė adoleshent meksikan dhe njė kinez kanė ndenja lumturie tė ndryshme, duke mėnjanuar stresin ata kanė marrė edhe kulturėn e vendeve tė tjera. Nė njė kėrkim tjetėr psikologėt kanė gjetur njė lidhje midis identitetit stabėl kulturor dhe atij tė importuar, duke sjellė emocione pozitive.

Gjeni kohė

Shoqėria ėshtė e prekur nga falimentimi. Sikur njerėzit tė kishin mė shumė kontroll tė kohės sė tyre pėr ta optimizuar pėrdorimin e saj, ndoshta do tė duhej tė shembeshin ura. Ndaj hiqni dorė nga zakone apo situata qė ju bėjnė tė humbisni kohė dhe tė shmangni vampirėt emocionalė. Ėshtė e njėjta ide sikur pastroni shtėpinė. Psikologėt thonė se predispozicioni tė bėni plane qė mund t’i realizoni, duhet tė gjeni dy ditė kohė nė muaj, ku tė merreni me gjėrat qė doni tė bėni mė shumė. Kjo me siguri do t’ju shtojė ndjenjat e mira, tė cilat do tė bėjnė tė ndiheni mė tė lumtur.

Pėrdorini kujtimet e bukura si njė guidė

Mėsoni tė skanoni nė memorien tuaj fuqinė tuaj, talentin, pasionin, interesin, praktik pėr tė kopjuar aftėsitė, dhe sė fundi njė potencial tė hershėm, nėse kjo ėshtė aktuale ose jo. Skanoni kėtė memorie, duke mbledhur materiale tė cilat do tė pėrdoren pėr ēelėsin e lumturisė tėnde, thotė psikologja Barbara Becker-Holstein. Pėr shembull, dikush dėshiron tė jetė altruist, mund tė skanojė tė shkuarėn e tij dhe tė shikojė se ēfarė nuk i pėlqen. "Shiko me njė stil personal dhe me interes, kujdesuni pėr mėnyrat pėr tė qenė sot i lumtur dhe rėndėsishėm", thotė Becker-Holstein.

Luani rolin e njė optimisti

“Optimizmi ėshtė teknik pėr ta mėsuar, dhe ka mėnyra tė ndryshme pėr ta arrirė atė”, thotė psikologja Mary Ann Troiani. Sipas kėrkimeve tė saj, Troiani del me tre mendime me tė cilat ju mund tė rrisni optimizmin tuaj. E para, rregullo trupin tėnd pėrpara se emocionet tė kapin, hidh hapa tė mėdha dhe ec me shpejtėsi dhe me kokėn lartė. Njerėzit qė janė pesimist ecin avash me kokėn poshtė dhe me hapa tė vegjėl, thotė ajo. E dyta, ndrysho tonin e zėrit tėnd, kjo do tė mbush me energji. E treta, pėrdor fjalė tė bukura dhe tė gėzueshme, mendo pėr mundėsi dhe pėr gjera tė bukura.

Provoni gjėra tė reja

Stop shikimit tė dritės sė Aurorės, dhe mėso njė instrument tė ri, kėtė bėje tani. Nė qoftė se ju ofrojnė tė bėni njė gjė qė ju bėn tė lumtur, pėrpiquni tė bėni edhe mė shumė. Psikologu Rich Walker qė ka studiuar 30,000 ngjarje dhe mbi 500 ditarė, thotė se njerėzit angazhohen me eksperienca tė ndryshme, disa prej tyre i minimizojnė emocionet negative duke shtuar ato pozitive. Psikologja Barbara Fredrickson nė kėrkimet e saj sugjeron se raporti i ndjenjave pozitive dhe atyre negative te njerėzit ėshtė 3 me 1.

Tregojani historinė tuaj dikujt

Flisni pėr gjėra tė mira dhe tė kėqija, tė cilat ju kanė ndodhur qoftė edhe duke i treguar pėrmes linjės telefonike. Sipas psikologut Rich Walker njerėzit drejtohen tė entuziazmuar kur me ndjenja tė buta tregojnė njė histori. Me fjalė tė tjera, tė flasėsh pėr eksperienca negative, tė bėn mė tė ndjeshėm, sa qė memoria bllokohet dhe mė pas ngjarjet nuk tė kujtohen. Walker thotė se nėse historia ėshtė e mirė dhe kur tregohet ka njė audiencė tė ndryshme dhe tė madhe, ajo tė ndihmon qė ti tė ndihesh mė mirė dhe tė ndihesh i lumtur.

Ekuilibroni punėn dhe shtėpinė

Zgėrdheshja nė shoqėrinė tuaj ėshtė si dhėmbėt blu. Me teknologjinė e re nė shtėpinė tuaj tashmė ju jeni mė ndryshe. Kjo gjetje e re paksa fleksibėl midis punės dhe jetės private, ėshtė e mirė pėr disa, ndėrsa pėr tė tjerė ėshtė problematike. Nė 2003, Universiteti i Michiganit gjeti se ata qė janė tė stabilizuar midis punės dhe shtėpisė janė mė tė lidhur pranė familjes, dhe kanė shumė konflikte pėr t’u integruar nė tė dyja. Kėrkimet treguan se balanca mes shtėpisė dhe punės mund tė sjell lumturi.

Tė jesh si danez, kini shpresa realiste

Vitin e fundit harta e parė nė botė pėr lumturinė ka nxjerrė nė vend tė parė Danimarkėn. Pėr mė shumė se 30 vjet ky shtet ka qenė ndėr tė parėt pėr kėnaqėsi. Kėrkuesit britanikė janė pėrpjekur tė gjejnė pse danezėt janė mė tė kėnaqur se suedezėt, megjithėse ndajnė tė njėjtėn kulturė. Ja dy shembuj: pakti i fundit ėshtė fitorja e danezėve nė vitin 1992 kur bė kampionati evropian i futbollit, e ēoi kėtė shtet nė eufori. Megjithatė ka edhe arsye tė tjera, tė cilat kanė kontribuar nė kėnaqėsinė e danezėve. Dhe gjėrat janė tė qarta, njė besim i madh qė i shtyn ata edhe kur bien.

Vizualizoni lumturinė

Ėshtė aftėsia jonė e veēantė qė tė mund tė stimulojmė situata, duke kujtuar tė kaluarėn dhe duke vizualizuar tė ardhmen. Nė tė njėjtėn kohė mund tė luajmė duke krijuar tė ardhmen, tė paktėn nė kuptimin se mund tė pėrgatisim gjendjen tonė emocionale pėr atė qė mund tė vijė. Kjo sjellje mund tė sjellė, lumturi nėse e bėjmė njė qėllim nė vete. Kėrkimet pėr vizualizimin dhe ndryshimet emocionale tregojnė se mendimet pozitive kanė njė impakt nė reaksionet e trurit. Psikologėt iu kėrkojnė njerėzve tė imagjinojnė atė qė duan nė jetėn e tyre, duke krijuar njė gjendje mendore qė e bėn personin tė mendojė se gjithēka ėshtė e arritshme.

Buzėqeshni

Provojeni. Buzėqeshja nuk do t’ju vrasė. Psikologja thotė se njė person ēdo lloj emocioni qė shpreh nė pamje tė jashtme, e shpreh me buzėqeshje. Pėr tė shmangur atė qė quhet mosmarrėveshje njohėse, nė tė cilėn mendimet dhe veprimet tona nuk pėrputhen, mendja jonė reagon ndaj ndryshimit nė shprehjen e fytyrės pėr tė pėrputhur atė qė besojmė me sjelljen. Dhe buzėqeshja, ashtu si qeshja, ėshtė ngjitėse. Nėse buzėqeshni, atėherė ka shumė mundėsi qė edhe ata rrotull jush tė buzėqeshin.

Kini njė martesė tė lumtur

Nėse pėr ju nuk ka kuptim tė martoheni me njerėz tė pasur, atėherė martohuni me njerėz tė lumtur. Studimet tregojnė se beqarėt nė gjendje depresioni kanė pėrfituar shumė psikologjikisht nga gjėra tė tilla si intimiteti dhe afėrsia emocionale. Pėr popullsinė e martuar, njerėzit e angazhuar nė marrėdhėnie intime tregojnė se janė mė tė lumtur se ata qė nuk janė tė martuar. Kėrkimet nga Universiteti Waewick tregojnė se nėse jeni tė martuar me dikė tė lumtur, atėherė edhe ju vetė do tė jini tė lumtur. Kjo pėr arsyen se lumturia ėshtė ngjitėse dhe kalohet lehtė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
 
20 menyrat per te qen te lumtur
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1
 Similar topics
-
» Haradinaj, i lumtur nė polemikė
» Tragjedi , Donjeta vdiq ditėn e saj mė tė lumtur - nė ditėn e dasmės

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
 :: Diskutime :: Diskutim i pergjithshem-
Kėrce tek: